Vasarą pasaulio čempionatą rengiančioje Pietų Afrikos respublikoje (PAR) Eduardas Butiuto turbūt yra garsesnis ir turi daugiau gerbėjų nei Lietuvos futbolo rinktinės lyderiai Deividas Šemberas ar Marius Stankevičius. Dvyliktokas iš Trakų pernai laimėjęs „Red Bull Street Style“ nacionalinį finalą Kaune, balandžio pabaigoje dalyvavo pasaulio Freestyle futbolo pasaulio čempionate Keiptaune. Eduardas pasakoja apie geriausią savaitę savo gyvenime.
Kokius įspūdžius parsivežei iš Pietų Afrikos?
Įspūdžiai nerealūs. Susitikimas su geriausiais pasaulio futbolo freestyleriais – kiekvienas jų turi savo istoriją bei gyvenimo filosofiją – ir pati varžybų aplinka šalyje, kur vyks pasaulio čempionatas – man buvo išskirtinė patirtis. Tik grįžęs į Lietuvą visiems aplinkiniams sakiau, kad tai buvo geriausia savaitė mano gyvenime.
Papasakok apie visą turnyro eigą?
Atvykus į Keiptauną kitą dieną buvom sukviesti specialų kambarį, kur vyko burtų traukimas. Dalyviai buvo išskirstyti į grupes po 7-8 dalyvius. Iš grupės į geriausių šešioliktuką patenka po du sportininkus. Mano grupėje buvo lenkas, norvegas, singapūrietis, Peru futbolininkas ir dar atstovai iš kelių Afrikos šalių.
Kvalifikacijos rytą sekėsi neblogai – laimėjau pirmąsias tris dvikovas, bet vėliau paeiliui pralaimėjau dviem favoritams – lenkui ir norvegui. Paskutinės dvi pergalės jau nieko nebelėmė ir nors iš septynių dvikovų laimėjau penkias, grupėje likau trečias ir į Top 16 nepatekau. Bendroje įskaitoje susumavus visus taškus likau 19-20 vietose.
Jei burtai būtų lėmę kitą pogrupį, buvo šansų patekti į geriausių šešioliktuką?
Manau, kad buvo. Dar prieš varžybas sakiau, kad nenoriu patekti į vieną pogrupį su lenku – iš Youtube filmukų matėsi, kad jis stiprus. Ir norvegas iš pat pradžių buvo priskiriamas prie favoritų.
Jie treniruojasi jau 6-7 metus, o aš tik laimėjęs varžybas Kaune pradėjau treniruotis kasdien. Deja, šių pastangų buvo per mažai norint pasivyti veteranus.
Kokia atmosfera buvo arenoje varžybų metu?
Atmosfera varžybose išskirtinė. Pirmą varžybų dieną pašalinių žmonių buvo nedaug, beveik vien freestyleriai. Tačiau antrą dieną, kai vyko filmavimas, salė buvo pilna ir triukšminga. Patys freestyleriai vieni kitus labai palaiko ir tarp jų nėra jokios konkurencijos. Tai galbūt keista žmonėms, kurie tai mato pirmą kartą.
Ką be varžybų dar spėjai nuveikti Keiptaune?
Dar lipome į kalną, kur vyko specialus filmavimas. Pradžioje autobusas atvežė iki kalno papėdės, bet paskutinius du kilometrus turėjom įveikti patys. Lipti buvo karšta ir sunku, bet atsivėręs vaizdas buvo nerealus. Net nuotraukose viso to nesimato.
Filmuojantis reikėjo sudaryti ratą, kurio viduryje stovėjo brazilas ir pietų afrikietis – Brazilijoje vyko praėjęs Freestyle futbolo pasaulio čempionatas, o Pietų Afrika tarsi perėmė iš jų estafetę. Viskas buvo filmuojama iš malūnsparnio ir atrodė įspūdingai.
Ar matosi, kad PAR ruošiasi pasaulio futbolo čempionatui?
Matosi visur. Keiptaune net ant policijos mašinų buvo pasaulio čempionato reklamos. Oro uoste taip pat daug įvairių plakatų tiek su pasaulio čempionato, tiek su „Red Bull Street Style“ simbolika.
Kuris iš freestyleriu tau patiko labiausiai ir buvo tavo favoritas?
Man patiko kolumbietis Rocky. Jo istorija yra išskirtinė – vaikinas neturi tėvų ir gyvena gatvėje. Kiekvieną dieną jis treniruojasi miesto gatvėse, rodo triukus ir taip užsidirba pinigų.
Kuo išsiskyrė čempionas Azun iš Norvegijos?
Jo stipriosios savybės yra kojų kontrolė išlaikant kamuolį ore ir darant triukus. Jis laikomas geriausių pasaulyje darant vadinamuosius „air-move“ triukus.
Ar teko pabendraut su „Red Bull Street Style“ krikštatėviu Edgaru Davidsu?
Su Davidsu trumpai persimetėm keliais žodžiais. Visi jį žino iš futbolo stadionų, dar iš tų laikų kai „Juventus“ klube žaidė su Zidanu ir kitomis garsenybėmis. Jaučiasi, kad jis stipri asmenybė.
Ar dalyvausi, jei dar kada nors bus organizuojamas „Red Bull Street Style“ nacionalinis Lietuvos finalas?
Tikrai dalyvausiu ir, manau, atsirastų žymiai daugiau dalyvių. Po renginio Kaune sulaukiau daug žinučių socialiniuose tinkluose iš žmonių, kurie tada dar nedrįso dalyvauti oficialiose varžybose. Lietuvoje buvo truputi atsiranda Freestyle futbolo bendruomenė. Šiam sportui sparčiai populiarėjant Europoje, entuziastai po truputi juda ir Lietuvoje.
Pietų Afrikoje garsesnis už Šemberą ir Stankevičių