Laisvojo stiliaus motokroso vunderkindu vadinamas 17-metis čekas PetrisPilatas atlieka kvapą gniaužiančius šuolius. Net kai griuvo irsusilaužė daugybę kaulų, vaikinas tvirtina atlikdamas triukus nejaučiąsjokios baimės. Tai ką jis jaučia? Ką jaučia jo tėvai?
Jaunuolio iš Čekijos drąsa galėjo įsitikinti ir lietuviai, stebėję jo šuolius Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiame renginyje „Freestyle Motocross Show 2008“. Jame iš aštuonių akrobatinio motokroso atstovų arenoje susirinkę žiūrovai rinko patį geriausią.
Į pusfinalį ir finalą pateko tie, kam žiūrovai skyrė daugiau ovacijų, sukėlė daugiau triukšmo. Daugiausiai žiūrovų palaikymo sulaukė itin pavojingi P.Pilato šuoliai. Vaikinas atlikdamas paskutinį finalinį šuolį nesuvaldė motociklo ir krito. Žiūrovai nuščiuvo... Bet čekas, lyg nieko nebūtų atsitikę, pašoko ir padėkojo už palaikymą. Jaunasis akrobatinio motokroso genijus papasakojo apie savo potyrius arenose ir gyvenimo tikslus.
Kada pradėjai užsiiminėti laisvojo stiliaus motokroso šuoliais?
Motokroso trasose pradėjau varžytis būdamas trejų. Pirmą savo šuolį laisvuoju stiliumi atlikau būdamas dešimties. Šuolį atlikau padedamas savo mokytojo ir guru Peterio Kucharo. Jis yra pirmasis europietis, atlikęs atbulinį salto ir tapęs Čekijos laisvojo stiliaus motokroso legenda. Mano pirmasis šuolis nebuvo sudėtingas, paprastas triukas. Viskas buvo puiku ir nesudėtinga.
Būdamas keturiolikos išmokau dviračiu be vargo atlikti atbulinį salto. Pabandžiau tai atlikti motociklu - viskas pavyko kuo puikiausiai. 2005 m. nustojau lenktyniauti motokroso trasose ir dabar užsiimu tik laisvojo stiliaus motokrosu.
Kieno idėja buvo laisvojo stiliaus motokrosas? Tavo ar tavo mokytojo P.Kucharo?
Iš dalies tai buvo mano idėja, iš dalies ir P.Kucharo. Kai lenktyniaudavau motokroso trasose, itin mėgaudavausi atlikdamas galingus šuolius. P.Kucharas pradėjo mokyti laisvojo stiliaus motokroso pagrindų ir nusprendžiau pabandyti.
Laisvojo stiliaus motokrosininkų atliekami šuoliai šiurpina žiūrovus. Tavo triukai dar labiau turėtų gąsdinti tavo tėvus? Kaip jie reaguoja?
Mama negali žiūrėti, kaip aš atlieku šuolius. Tėtis gali, bet labai bijo, bent man taip atrodo. Manau, kad tai yra normalu. Turiu seserį, ji kartais ateina pasižiūrėti mano atliekamų triukų.
Ką tau sako mama?
Ji nuostabi! Kai patyriau rimtą avariją, ji tarėsi su mano tėvu, kaip elgtis toliau - leisti man užsiiminėti motokrosu ar ne. Mama pasakė, kad greičiausiai reikėtų mesti. Bet tėvas pasakė, kad aš tuo užsiimu nuo trejų, tad neturėčiau visko palikti. Mama bijojo, bet pritarė mano norui.
Ar pats jauti baimę?
Ne, ne, ne. Jei jausčiau baimę, negalėčiau važiuoti.
Ką jauti atlikdamas tokius pavojingus ir sudėtingus šuolius?
Tai būna taip nuostabu! Kai bandau atlikti naują triuką, galbūt jaučiu labai menkutę baimę - pavyks tai padaryti ar ne. Tai laisvojo stiliaus motokrosas. Jaučiu užplūstant didžiulį kiekį adrenalino. Viskas yra jėga. Kai atlikau atbulinį salto, visa arena, 30 tūkstančių žmonių, atsistojo ir plojo. Tai tikrai įsimintinas įvykis.
Kas skatina atlikti vis sudėtingesnius triukus?
Aš noriu būti pats geriausias. Tai yra vienintelis atsakymas - aš noriu būti geriausias.
Bet kai tapsi geriausiu, kas tada?
Nežinau. Pamatysime. Pirmiausia aš turiu tapti geriausiu. (Šypsosi.)
Būdamas 13 m. patyrei didžiulę avariją. Susižeidei plaučius, kepenis, blužnį ir susilaužei abi rankas... Kai gulėjai ligoninėje, ką tuo metu galvojai? Ar nebuvo minties visa tai baigti?
Man buvo lūžę labai daug kaulų. Kai truputį atsigavau, jaučiau, kad skauda lūžusias vietas. Buvau mieguistas. Bet skausmas nebuvo labai baisus. Tikrai. Skausmas nebuvo toks baisus, kaip galima įsivaizduoti.
Du mėnesius pragulėjau ligoninėje, bet pasveikau. Kilo klausimas, jei vėl esu pajėgus atlikti šuolius motociklu, kodėl turėčiau to nedaryti? Po avarijos tėvai svarstė, ar turėčiau toliau užsiimti laisvojo stiliaus motokrosu. Kai pasakė, kad galėsiu, labai apsidžiaugiau.
Kai išėjai iš ligoninės ir atlikai pirmąjį šuolį po avarijos, argi nejutai nė trupučio baimės?
Ne. Šiemet aš kritau gal dešimt ar daugiau kartų. Bet tik susimušdavau rankas. Jokios baimės prieš šuolį nejaučiu. Kodėl turėčiau jausti? Tai juk mano sporto šaka. Laisvojo stiliaus motokrose yra normalu kristi ir susimušti. Mano mokytojas P.Kucharas yra 36-erių. Jis sako, kad kartais jaučia baimę. Jis turi du vaikus, todėl prieš atlikdamas triuką galvoja, ar galės jį atlikti saugiai. Bet aš nebijau nieko, nes noriu būti geriausias.
Vadinasi, tu nebijai netgi mirti?
Nežinau...
Ar turi talismaną?
Nieko neturiu. Bet prieš pradėdamas važiuoti... ką darau? Geriu „Red Bull“.
Dienraštis „Respublika“
Lūžę kaulai vunderkindo nesustabdė